Suvokiamų karjeros barjerų skalė: validavimas lietuviškoje imtyje

 Career is undoubtedly an essential part of people’s lives. Unfortunately, career development does not necessarily go smoothly because various circumstances, such as career barriers, might constrain career development. Therefore, it is important to have valid and reliable instruments that help evaluate and understand this phenomenon. The current study aimed to test the validity of the Lithuanian version of the Perceived career barriers scale. The sample included 382 participants aged from 18 to 63 years (M = 37.5 years, SD = 13.6). Two hundred twenty-six of the participants were females, 155 were males, and one did not disclose their gender. The Perceived Career Barriers Scale was translated from the German language using the back translation technique. Its construct validity was confirmed by confirmatory factor analysis. Results also showed that the scale is reliable. Convergent validity of the scale was also confirmed – perceived career barriers correlated with career self-efficacy, Past Negative time perspective, Present Fatalistic time perspective, and Future Negative time perspective. The Perceived Career Barriers Scale may be used for further research, although it is recommended to conduct a more comprehensive validity evaluation.Karjera neabejotinai yra reikšminga žmonių gyvenimo dalis. Deja, karjeros raida dėl įvairių priežasčių, tokių kaip karjeros barjerai, nebūtinai vyksta sklandžiai. Todėl yra svarbu turėti validžių ir patikimų įrankių, kurie padėtų įvertinti ir suprasti barjerų fenomeną. Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti lietuviškosios Suvokiamų karjeros barjerų skalės versijos validumą. Imtį sudarė 382 dalyviai nuo 18 iki 63 metų (M = 37,5 metų, SD = 13,6). Tyrime dalyvavo 226 moterys, 155 vyrai ir vienas dalyvis, nenurodęs lyties. Suvokiamų karjeros barjerų skalė buvo išversta iš vokiečių kalbos, taikant atgalinio vertimo metodą. Skalės konstrukcinis validumas buvo patvirtintas, atlikus patvirtinamąją faktorinę analizę. Rezultatai atskleidė, kad skalė yra patikima. Konvergentinis skalės validumas taip pat buvo patvirtintas – suvokiami karjeros barjerai koreliavo su karjeros saviveiksmingumu, negatyvios praeities laiko perspektyva, fatalistinės dabarties laiko perspektyva ir negatyvios ateities laiko perspektyva. Suvokiamų karjeros barjerų skalė gali būti naudojama tolesniuose tyrimuose, nors rekomenduojama atlikti išsamesnį jos validumo įvertinimą

Psichologijos mokslo raidos Lietuvoje kiekybiniai atspindžiai žurnalų „Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Pedagogika ir psichologija“ ir „Psichologija. Mokslo darbai“ 1962–2015 metų straipsniuose

The 19th and 20th centuries were extremely turbulent in Lithuanian history, being at the frontline of the World War I and II, subsequent occupations, mass deportations and other significant historical events. This history is reflected in the development of psychological science in Lithuania. Quite a few studies have been conducted on the development of psychology in Lithuania: general analyses, analysis concerning the joining of psychologists into professional organizations, studies of important personalities, articles concerning institutions or theoretical schools (Kern, 2012). However, there is a lack of studies analyzing the history of scientific psychology. The purpose of the present study was to analyze the development of psychological science in the oldest Lithuanian journal of scientific psychology “Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Pedagogika ir psichologija“ (1962–1977) and “Psichologija. Mokslo darbai” (1980–2015) taking into account research designs, types of articles, research topics, kinds of statistical analysis, and the language that the article was written in. A quantitative analysis of 457 articles was performed. The articles were coded for language (Lithuanian, English, Russian), types (an empirical study or not); research topic (cognitive psychology, personality psychology, social psychology, etc.), research design (experimental, correlational, etc.), statistical data analysis (descriptive, inferential or multivariate statistics). The results indicate that up until 1990 about 60–70% of articles were written in Lithuanian and the rest in Russian. From 1990 onward, most articles are still in Lithuanian (80–90%) and the rest in English. The increase of empirical studies begins in 2000–2009. The current percentage of empirical studies (80%) seems adequate when compared to other journals in the discipline. Three main groups of research topics could be distinguished: 1) research topics that have never been popular, for example, psychology of conscious states or biological psychology; 2) research topics that decreased in popularity, for example, cognitive or pedagogical psychology; 3) research topics which, because of ideological repressions, became popular just before the re-establishment of Lithuania’s independence, for example, clinical psychology. The analysis of different time periods also shows that the experimental design has become less prevalent in the studies. However, more studies started using the correlational design. By investigating statistical procedures in empirical papers, it became apparent that the Lithuanian psychological science lagged behind in this respect, probably because of the “Iron curtain” which separated Lithuania from the rest of the world for a long time. In summary, 1990 was the breaking point which brought many changes into the Lithuanian psychological science because of the end of censorship. After the Lithuania’s re-establishment of independence, papers in the journal “Psichologija. Mokslo darbai” are becoming much closer to the world trends of psychological research.Straipsnyje išanalizuota nuo 1962 iki 1977 metų žurnale „Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Pedagogika ir psichologija“ bei nuo 1980 iki 2015 metų žurnale „Psichologija. Mokslo darbai“ publikuotų straipsnių kalba, tematika, tipai, tyrimo planai ir duomenų statistinės analizės būdai. Atlikus kiekybinę 457 straipsnių analizę, darytina išvada, kad galime įžvelgti akivaizdų lūžio tašką – 1990 metus. Iki nepriklausomybės atkūrimo parengti straipsniai buvo ideologiškai suvaržyti, statistinės analizės metodai atsiliko nuo pasaulinių tendencijų, o atkūrus nepriklausomybę publikuojami straipsniai gana artimi pasaulinėms tendencijoms

Didysis penketas: už ir prieš

The field of the personality research is very active these days; probably more research is being conducted than ever. Most of the research studies are conducted referring to the Big Five model. Nevertheless, this model is controversial. Some researchers emphasize the merits of the Big Five model and the others name the shortcomings of the model. The main merits of the Big Five model are: empirical validity, cross-cultural validity, stability of individual differences and practical model value. Still the Big Five model receives criticism. The main critiques are: discussions about lexical hypothesis, orthogonality of factors, problems in cross – cultural research and prognostic value of the Big Five model. Despite the debates, nonetheless, the strongest arguments are for Big Five model. There is more empirical evidence still difficulties arise because of the research procedure or method inaccuracy. Most of the researchers confirmed that it is complicated to extract less than five factors in many research data. Five factors is the optimal number. There also have been determined many associations between Big Five traits and other mental / psychological phenomena. For a long time Big Five was only the research model, but presently initial theoretical interpretations were offered – R. R. McCrae and P. T. Costa Five Factor Theory also D. P. McAdams and J. L. Pals New Big Five. This was a substantial sally – Big Five has a potential to become the real personality theory, but there are still some problems left unsolved – extracted factor relevance to the individual in large samples is unclear, newly posed statements about personality structure lack empirical evidence. Alternative models to the Big Five model are offered: Biggest One, Big Two, Giant Three, HEXACO and Big Seven. Presently alternative models are not in competition with Big Five. Perhaps more promising is a HEXACO model with its theoretical interpretations. Alternative models to Big Five model play another important role – they encourage cross-cultural research, the search of the neurological correlates. Thus Big Five is very dynamic field of personality research, pretending to become very important and influential personality theory. Herewith it is obvious: there is an essential challenge against Big Five model– whether it will become one or not? Establishing Big Five or other close models’ theoretical interpretations give hope, but the final result is still to be expected.Straipsnyje nagrinėjama vienos iš klasikinių paradigmų – bruožų teorijos (o konkrečiau, Didžiojo penketo modelio) – ieškojimai šiuolaikinėje asmenybės psichologijoje. Šiandien nemažai tyrimų, apimančių ir asmenybės kintamuosius, atliekama remiantis Didžiojo penketo modeliu. Nepaisant to, šis modelis vertinamas kontroversiškai. Vieni autoriai pabrėžia Didžiojo penketo modelio pranašumus (empirinis pagrįstumas, patvirtinimas tarpkultūriniais tyrimais, individualių skirtumų stabilumas ir modelio praktinė vertė), kiti vardija jo trūkumus (teorinio pagrįstumo nepakankamumas, išskirtų faktorių ortogonalumo klausimas, tarpkultūrinių tyrimų problemos, abejonės dėl prognostinės modelio vertės). Aktyviai ieškoma alternatyvių, tobulesnių už Didįjį penketą modelių. Vis dėlto argumentų už Didįjį penketą kur kas daugiau negu prieš: nepaisant kritikos ir bandymų ieškoti naujo, tinkamesnio modelio, Didysis penketas šiuo metu yra vienas realiausių pretendentų tapti vieningai pripažįstama asmenybės teorija

Vyresnio amžiaus asmenų patikėjimo tikromis ir melagingomis naujienomis ypatumai

 Introduction. The spread of fake news on the internet is an increasingly serious problem. When analysing belief in fake news, people are usually treated as homogeneous group, however, previous studies suggest that different groups may exist. This study aims to identify clusters of older people according to their level of belief in real and fake news. Methods. 504 people aged 50 to 90 years (M=64.37, SD=9.10) participated in the study. Belief in true and false news was assessed using 10 news headlines (six false, four true). Respondents’ vaccination intentions and trust in democratic institutions were assessed. A cluster analysis was performed to distinguish between groups of respondents. Results. Four clusters were identified and replicated: moderately believing in fake and real news; believing in real but not in fake news; tending not to believe in either real or fake news; and tending to believe in both real and fake news. Individuals who fell into the cluster of believers in both real and fake news had lower intentions to vaccinate against COVID-19 and lower trust in political institutions. Conclusions. The study provides evidence that people aren’t homogeneous in their belief in fake and real news, and four meaningful clusters can be distinguished.Įvadas. Internete vartotojai vis dažniau susiduria su melagingomis naujienomis, patikėjimas kuriomis gali sukelti neigiamų pasekmių. Analizuojant patikėjimą melagingomis naujienomis, žmonės dažniausiai traktuojami kaip vienalytė grupė, tačiau kai kurie anksčiau atlikti tyrimai leidžia manyti, kad gali egzistuoti skirtingos grupės. Šio tyrimo tikslas: išskirti vyresnio amžiaus žmonių klasterius pagal patikėjimo tikromis ir melagingomis naujienomis lygį ir įvertinti skirtumus tarp klasterių. Metodai. Tyrime dalyvavo 504 50–90 metų amžiaus žmonės (M = 64,37, SD = 9,10). Patikėjimas tikromis ir melagingomis naujienomis buvo vertinamas naudojant 10 naujienų antraščių sąrašą. Šešios iš šių antraščių buvo melagingos, keturios – teisingos. Buvo įvertinta respondentų vakcinacijos intencijos ir pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis. Analizė. Siekiant išskirti respondentų grupes atlikta klasterinė analizė, palyginta vakcinacijos intencijos ir pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis klasteriuose. Rezultatai. Išskirti ir replikuoti keturi klasteriai – vidutiniškai tikintys tiek melagingomis, tiek tikromis naujienomis; tikintieji tikromis, bet ne melagingomis naujienomis; linkę netikėti nei tikromis, nei melagingomis naujienomis; linkę tikėti tikromis ir melagingomis naujienomis. Asmenys, kurie pateko į tikinčiųjų tiek tikromis, tiek melagingomis naujienomis klasterį, pasižymėjo mažesnėmis vakcinacijos nuo COVID-19 intencijomis ir mažesniu pasitikėjimu politinėmis institucijomis. Išvados. Atliktas tyrimas suteikia svarbių įrodymų, kad pagal santykį su melaginga ir tikra informacija žmonės nėra vienodi, galima išskirti keturias grupes, išskirtos grupės tarpusavyje skiriasi prasmingais aspektais

Senų žmonių funkcionavimo, senatvės ir senėjimo tyrimų gairės: biopsichosocialinio modelio prieiga

The application of the WHO biopsychosocial approach to the researches of senility, aging and life problems of old people (ICF) is reviewed. After a brief presentation of aging statistics in Lithuania, the semantic field of using terms in the area of life periodization is discussed and the names for each period and sub-period are proposed. The composition of the ICF model (body structures and functions, activities, participation and contextual factors) is presented, together with the usage of components of the ICF model in researches regarding senility. New conceptions of a “functioning reserve” and the “integral aspects of functioning” are proposed and incorporated in the ICF model. A review of researches of psychological well-being of old people – one of the integral aspects of functioning of old people in Lithuania – is presented. There is a very good coherence of views between the authors of this paper on the topic of senility and the misconceptions of aging and health, which were recently presented by WHO.Straipsnyje analizuojamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinės funkcionavimo klasifikacijos (TFK) biopsichosocialinės prieigos taikymo senatvės ir senų žmonių gyvenimo problemoms tirti galimybės. Glaustai pristatoma Lietuvos gyventojų senėjimo statistika ir pateikiama žmogaus gyvenimo kelio, taip pat ir senatvės etapo, periodizacija. Pabrėžiama būtinybė susitarti dėl tokios periodizacijos standartizavimo – sutarimo laikytis vienodo žmogaus gyvenimo kelio skirstymo į amžiaus tarpsnius. Pristatomas TFK ir tam tikrų jos komponentų (funkcijų, struktūrų, veiklų, dalyvumo ir aplinkybių) panaudojimas, atliekant seno žmogaus socialinius, psichologinius ar sveikatos tyrimus. Į sėkmingą („sveiką“) ar nesėkmingą senėjimą žvelgiama iš funkcionavimo rezervo, sukaupto ankstesniais amžiaus tarpsniais, pozicijų. Pateikiamas modifikuotas TFK modelis, į kurį įtrauktas funkcionavimo integralinių aspektų blokas (pvz., objektyvi ir subjektyvi gyvenimo kokybė, psichologinė gerovė). Glaustai pristatomi keli senų žmonių psichologinės gerovės tyrimai Lietuvoje. Straipsnio esminės idėjos sutampa su neseniai Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtais senatvės, kaip socialinio reiškinio, vertinimais

Patirto nedarbo sąsajos su vyresnio amžiaus asmenų subjektyvia gerove Baltijos šalyse

In this paper, using data obtained from the Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe (SHARE), previously experienced unemployment links to the subjective well-being of older adults in the Baltic States are analyzed. One of the global challenges faced by a considerable number of countries is the aging of society. Subjective well-being of older adults and its factors are becoming one of the fundamental issues of the research as older adults are becoming a bigger part of society, and it becomes critical to understand what makes their lives wholesome. According to the life course perspective, human development is a lifelong process, and various events, personal life experiences may shape people and their lives. Therefore, it can be assumed that such a significant event as previously experienced unemployment may be related to the subjective well-being at older ages. Thus, this study aims to analyze the links between previously experienced unemployment and the subjective well-being of life of older adults in the Baltic States. Data obtained from the 7th wave of the Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe (SHARE) was used for the analysis (Bergmann et al., 2019; Börsch-Supan, 2020). Two thousand eight hundred five responses of Estonians, 941 of Lithuanians, and 809 of Latvians over the age of 50 were analyzed. The subjective well-being, previously experienced unemployment, socio-demographic, personality, and health factors were analyzed. Research results show that many factors predict the subjective well-being of older adults in the three Baltic States: sociodemographic data can explain around 11% of the variance of the subjective well-being. Income additionally explains 2%, factors related to a person’s health adds 11% to the explanation, personality traits – also 11%, previously experienced unemployment – less than 1%. In the model containing all the factors, the most important predictor was personality trait neuroticism, and the model explained 35% of the variance of the subjective well-being. The subjective well-being was not linked only to gender and living with a partner. By analyzing the links between previously experienced unemployment and subjective well-being, we found that these links are relatively weak, although they remain even when controlling a range of factors of subjective well-being.Straipsnyje, remiantis Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo duomenimis, analizuojamos anksčiau patirto nedarbo sąsajos su vyresnio amžiaus Baltijos šalių gyventojų subjektyvia gerove. Analizuoti 2 805 Estijos, 941 Lietuvos ir 809 Latvijos gyventojų, vyresnių nei 50 metų, atsakymai. Buvo nagrinėjama subjektyvi gerovė, anksčiau patirtas nedarbas, socialiniai ir demografiniai, asmenybiniai ir sveikatos veiksniai. Atlikus regresinę analizę, svarbiausiu prediktoriumi buvo neurotiškumas, nedarbo patirtis taip pat buvo reikšmingas prediktorius, modelis bendrai paaiškino 35 proc. subjektyvios gerovės dispersijos. Galima daryti išvadą, kad patirtas nedarbo epizodas gali palikti ilgalaikius neigiamus padarinius asmens subjektyviai gerovei, net ir kontroliuojant daugelį subjektyvios gerovės veiksnių

Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų gerovė: rekomendacijos politikos formuotojams

Many countries of the world consider the well-being of citizens to be one of their most important goals. Nowadays there is a growing concern about the well-being of older people. Considering the aging population, there is a call for social policies aimed at strengthening the well-being of older people. Therefore, recommendations were prepared for policymakers on possible ways to strengthen the well-being of the older age Lithuanian population. The recommendations are based on data from the 7th wave of the Survey of Health, Aging, and Retirement in Europe (SHARE). There were 2014 persons aged 50 and older interviewed in Lithuania in the 7th wave of the SHARE survey. Data on various aspects of well-being, health, work and economic situation, childhood circumstances, experiences of discrimination were analyzed. Based on different aspects of well-being it was found, that respondents can be grouped into high, low, and medium well-being clusters, moreover the analysis showed that the Lithuanian population has relatively low well-being compared to other countries. Recommendations were formulated covering possible measures for chronic diseases, co-morbid mental health disorders, work, economic situation, childhood environment, and personal life history. The recommendations are addressed to health, social and employment, education, and science policymakers.Daugelis pasaulio šalių vienu svarbiausių savo tikslų laiko piliečių gerovę, jos svarba įtvirtina ir Lietuvos teisės aktuose. Žmonių grupė, kurios gerovės supratimas darosi vis aktualesnis – vyresnio amžiaus žmonės. Daugeliui šalių susiduriant su populiacijos senėjimu, Lietuva išsiskiria tuo, kad čia senėjimas vyksta ypač sparčiai. Tokie visuomenės pokyčiai skatina taikyti į vyresnio amžiaus asmenų grupės gerovės stiprinimą nukreiptas socialinės politikos priemones. Dėl to buvo parengtos rekomendacijos politikos formuotojams apie tai, kaip galima palaikyti ir stiprinti vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų gerovę. Rekomendacijos paremtos Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo 7-tos bangos duomenimis. Šios bangos vykdymo metu Lietuvoje apklausta 2024 asmenų, dalyvavo atsitiktinai atrinkti 50 m. ir vyresni žmonės ir jų partneriai. Buvo analizuoti duomenys apie įvairius gerovės aspektus, sveikatą, darbinę ir ekonominę situaciją, darbinę istoriją, vaikystės gyvenimo aplinkybes, persekiojimų patyrimą. Nustatyta, kad, remiantis skirtingais gerovės aspektais, tyrimo dalyvius galima sugrupuoti į aukštos, žemos ir vidutinės gerovės klasterius, taip pat rasta, kad Lietuvos gyventojai, lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis, pasižymi santykinai žema gerove. Atlikus duomenų analizę, buvo suformuluotos rekomendacijos, apimančios galimas priemones lėtinių ligų, gretutinių psichikos sveikatos sutrikimų, darbo, ekonominės situacijos, vaikystės aplinkos  ir asmens gyvenimo istorijos srityse. Rekomendacijos skirtos sveikatos, socialinės ir darbo bei švietimo ir mokslo politikos formuotojams

Vyresnio amžiaus asmenų psichologinės gerovės sąsajos su šeimos diskriminacijos patirtimi ir gyvenimo aplinkybėmis vaikystėje

The life course perspective raised many discussions about continuity, types of threads linking different developmental stages, and ways to identify these links. The aim of this study was to evaluate the significance of childhood family circumstances and family repression / discrimination experiences in predicting psychological well-being in later life. The Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe (SHARE) wave 7 data was used; 1985 respondents aged 50+ (M = 66.23, SD = 10.52) living in Lithuania (63.8 % – female) provided retrospective information on their early life circumstances, including home environment, relationships with family / friends, family persecution. Psychological well-being was assessed with a 12-item Control, Autonomy, Self-Realization, and Pleasure (CASP) scale. Results of the hierarchical regression analysis showed that the inclusion of family persecution and other childhood factors increases the prognostic value of the model by 8 percent. Relationships with mother and friends, self-rated health, perceived abilities, number of books at home, and physical harm by others significantly predicted psychological well-being among older adults, even after controlling pivotal sociodemographic variables. These results suggest that creating a caring, safe, and cognitively stimulating childhood environment can promote better development in early stages and contribute to greater psychological well-being in later life.Žmogaus gyvenimo kelias kėlė ir toliau kelia diskusijas: ar jis tolydus, ar šuoliškas, kokios nenutrūkstamos gijos sieja skirtingus amžiaus tarpsnius, kokiais būdais tas sąsajas nustatyti. Šio tyrimo tikslas – įvertinti gyvenimo aplinkybių vaikystėje, šeimos politinių represijų ir diskriminacijos patirčių reikšmingumą prognozuojant psichologinę gerovę vyresniame amžiuje. Tyrimui panaudoti Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo 7-os bangos duomenys. Į tyrimą buvo įtraukti 1 985 Lietuvoje gyvenantys 50 metų ir vyresni respondentai (63,8 % – moterys). Psichologinė gerovė buvo įvertinta 12-os teiginių Kontrolės, autonomijos, savirealizacijos ir malonumo (CASP) skalės versija. Remiantis retrospektyvia savistata, surinkti duomenys apie vaikystės ir paauglystės gyvenimo aplinkybes, apimantys namų aplinką ir sąlygas, santykius šeimoje ir artimoje aplinkoje, šeimos persekiojimo ir diskriminacijos patirtį. Hierarchinė regresinė analizė atskleidė, kad šeimos represijų, persekiojimo ir vaikystės gyvenimo aplinkybių veiksnių įtraukimas padidina modelio prognostinę vertę 8 %. Santykiai su motina ir draugais, savo sveikatos ir gebėjimų vertinimas, knygų skaičius namuose ir kitų asmenų fizinis smurtas reikšmingai prognozuoja psichologinę gerovę vyresniame amžiuje, net kai kontroliuojami pagrindiniai sociodemografiniai kintamieji. Šio tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad rūpestingos, saugios, stimuliuojančios ir kognityvinę raidą puoselėjančios socialinės aplinkos kūrimas vaikystėje gali prisidėti prie didesnės psichologinės gerovės net ir vyresniame amžiuje

VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKINIŲ PROFESINIS TAPATUMAS IR KARJEROS ADAPTYVUMAS

This study focuses on two career development variables: vocational identity and career adaptability. Vocational identity reflects the way an individual defines oneself in a particular occupational area or a career path. Similarly to other forms of identity, it is thought to develop over time. Late adolescence is of an extreme importance in terms of vocational identity formation, as this is the time when high school students start seriously considering their future careers and prepare for the transition from school to higher education or work.Building on the works of J. Kroger and J. Marcia (2011), E. Crocetti et al. (2008), and W. Meeus et al. (1999), at least three identity dimensions can be distinguished: in-depth exploration, commitment, and reconsideration of commitment. They can be analyzed separately or as a combined pattern which reflects the dynamic nature of this construct.Although the above-mentioned identity dimensions are often explored in relation to various socio-demographic variables (for instance, gender or age), it is nonetheless important to look for their psychological or psychosocial correlates.Drawing on the Career Construction Theory, this study focuses, therefore, on the construct of career adaptability (Savickas & Porfeli, 2012) encompassing such adapt-abilities as concern, control, curiosity, and confidence in constructing one’s future career. These are defined as psychosocial resources to cope with occupational transitions and developmental tasks, and are hypotehsized to play a role in the development of adolescents’ vocational identity.The current study had a twofold aim: a) to analyze the inter-relation between high-school students’ vocational identity and socio-demographic variables (gender, age, grade, GPA), and b) to explore the link between vocational identity and career adaptability.In total, 518 high school students took part in the study, of them 40.3% were male and 59.7% were female. Their age ranged from 14 to 19 years (mean, 16.46 years). The respondents filled out a composite questionnaire which included a demographic question list, the Utrecht Management of Identity Commitments Scale (U-MICS; Crocetti et al., 2008), and the Career Adapt-abilities Scale (CAAS; Savickas & Porfeli, 2012).ional identity. However, age was negatively correlated with the commitment dimension, whereas GPA was positively related with it (even after controlling for career adapt-ability). Compared among different grades, 10th grade students the showed strongest vocational identity in terms of commitment.In addition, vocational identity seems to be related to career adapt-ability. Two of the three identity dimensions (in-depth exploration and commitment) positively correlated with all career adapt-abilities, proving the relevance of this psychosocial construct for a better understanding adolescent vocational identity.Socialinių mokslų (psichologija) daktarėVilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paštas: [email protected]ų mokslų (psichologija) daktarasVilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paštas: [email protected]ų mokslų (psichologija) daktarėVilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paštas: [email protected]ų mokslų (psichologija) daktarėVilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paštas: [email protected]ški darbo, ekonominės, socialinės aplinkos pokyčiai kelia drastiškus iššūkius individų profesinei / karjeros raidai, jų profesiniam tapatumui ir adaptyvumui. Profesinis tapatumas, apibrėždamas individo savasties sampratą pasirinktoje profesijoje, pereina sudėtingą formavimosi kelią paauglystėje, reiškiasi profesinių alternatyvų tyrimu, įsipareigojimą pasirinktai alternatyvai ir įsipareigojimų bei profesinių alternatyvų persvarstymą (Porfeli et al., 2012). Profesinis tapatumas ir karjeros adaptyvumas, kaip teigia M. Savickas (2011, 2012), yra dvi metakompetencijos, kurios leidžia individui adekvačiai reaguoti į aplinkos pokyčius. Šio tyrimo tikslas ir yra ištirti vyresniųjų klasių mokinių profesinio tapatumo raišką ir sąsajas su karjeros adaptyvumu. Tyrime dalyvavo 518 mokinių iš įvairių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų: 209 vaikinai (40,3 proc.) ir 309 merginos (59,7 proc.). Profesiniam tapatumui ir karjeros adaptyvumui tirti buvo naudojamos Karjeros adaptyvumo skalė (CAAS) ir Utrechto tapatumo skalė (U-MICS). Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad dvi profesinio tapatumo dimensijos – gilus tyrimas ir įsipareigojimas – teigiamai koreliuoja su visais karjeros adaptyvumo aspektais: gilus tyrimas stipriausiai susijęs su smalsumu, o įsipareigojimas susijęs su domėjimusi. Tyrimas atskleidė, kad nėra lyčių skirtumo profesinio tapatumo raiškoje. Mokinių amžius neigiamai susijęs su įsipareigojimu, tačiau akademinių pasiekimų ir įsipareigojimo koreliacija teigiama

VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKINIŲ IR STUDENTŲ LAIKO PERSPEKTYVOS IR KARJEROS PLANAVIMO GEBĖJIMŲ SĄSAJOS

Vocational choice, including career planning and decision-making, depends on numerous factors. It has been proven that while abilities, interests, and values are important in this process, it is also essential to examine how a person sees his or her past experience, present situation, and future goals or expectations. It is thought that the so-called time perspective might play a significant role in career planning, because it relates to strategies that are employed when making decisions.While many young people have quite a clear vision of their future and are able to adequately “connect” the past, the present, and the future, the opposite also exists, often leading to negative consequences. For example, holding to the “living now and here” principle relates to a less thoughtful planning which, in turn, might lead to poor career decisions. Studies on time perspective and career planning are not very frequent; however, an in-depth exploration of these variables might provide a valuable insight into the process of career choice.This study was aimed to explore student career planning in different time perspective clusters. In total, 379 respondents participated in the study (203 high school students and 176 university undergraduates). Two career planning variables reflecting the perceived career planning abilities were measured in the study: 1) career adaptabilities were measured in the high school students’ subsample and 2) career decision self-efficacy was measured in the undergraduates subsample. All respondents were asked to fill out a self-report questionnaire comprised of career adaptabilities / career decision self-efficacy and time perspective scales.The results have revealed five time perspective clusters that encompass five different time perspectives and reflect a pattern in a person’s relation to time (such as “positive-experience-oriented”, “extremely future-oriented”, “neutral”, etc.). Referring to the cluster composition, statistically significant gender differences were found in the high school students’ subsample only. In the students’ subsample, gender distribution did not differ significantly across clusters. Moreover, statistically significant differences were found regarding career adaptabilities in the high school students’ subsample, those in the “positive-experience-oriented” and “extremely future-oriented” clusters demonstrating significantly higher career adaptability scores. Considerably less differences in career decision self-efficacy were found across the clusters in the undergraduate subsample. According to the results, only self-appraisal and goal selection self-efficacy seem to be higher among the respondents that fall into the “extremely future-oriented” and “neutral” clusters.Socialinių mokslų (psichologija) daktarasVilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT- 01513 VilniusEl. paštas: [email protected]ų mokslų (psichologija) daktarėLietuvos edukologijos universiteto Psichologijos didaktikos katedraStudentų g. 39, LT-08106 VilniusEl. paštas: [email protected]ų mokslų (psichologija) daktarėVilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT- 01513 VilniusEl. paštas: [email protected]ų mokslų (psichologija) daktarėKlaipėdos universiteto Psichologijos katedraS. Nėries g. 5, LT-92227 KlaipėdaEl. paštas: [email protected] planavimas ir sprendimų priėmimas renkantis profesiją priklauso ne tik nuo gabumų, interesų, vertybių, bet ir nuo to, kaip asmuo atsižvelgia į savo praeities patyrimą, ateities tikslus ir lūkesčius. Šio tyrimo tikslas – ištirti mokinių ir studentų karjeros planavimo gebėjimų ypatumus (karjeros adaptyvumą ir karjeros sprendimų savaveiksmingumą) skirtinguose laiko perspektyvos klasteriuose. Tyrime dalyvavo 203 vyresniųjų klasių mokiniai ir 176 bakalauro pakopos studentai. Remiantis gautais tyrimų rezultatais, buvo išskirti penki laiko perspektyvomis grįsti klasteriai. Nustatyti statistiškai reikšmingi mokinių karjeros adaptyvumo ir studentų karjeros sprendimų savaveiksmingumo skirtumai tarp į skirtingus klasterius patekusių asmenų leidžia naujai pažvelgti į jaunų žmonių karjeros planavimo ypatumus ir parodo, kad laiko perspektyva dažnai nepelnytai pamirštama karjeros tyrimuose